Psichodiagnostika arba psichologinė diagnostika – medicininės psichologijos sritis, kuri teoriškai grindžia žmogaus psichinių savybių tyrimą. Psichodiagnostika apibūdina asmenybės psichinius procesus, lygina juos su norma, aprašo nukrypimus nuo jos, aiškina nukrypimų kilmę ir kokią reikšmę jiems atsirasti turėjo asmenybės ypatumai arba situaciniai veiksmai.
Naudojamasi šiais metodais: anamneze, stebėjimu, eksploracija (simptomų ieškojimas, norint nustatyti diagnozę), testu, eksperimentu, be to, darbų, tokių kaip laiškai, dienoraščiai, analize.
Psichodiagnostikos duomenimis naudojasi darbo, pedagoginė, medicininė, teismo ir socialinė psichologija.[1]