Runka

Runka (angl. ranseur, runka ar rawcon; vok. Wolfseisen, pranc. roncie, ronsard, ranseur) – ilgakotis ieties tipo europinis ginklas.

Runkas Europoje kaip kovinį ginklą naudojo iki XVI a., kaip ceremoninį – iki XVIII a.

Runka panaši į spetumą, jos antgalis yra ietiškas, ties pamatu turi į priekį užlenktą skersinį, kuris dažnai būna pusmėnulio formos. Skersinis paprastai neturi ašmenų (jei būtų su ašmenimis, būtų spetumas), jis naudojamas blokuoti priešo ginklams.
Kartais skersinis atlenktas atgal, tuomet jo galai gali būti naudojami kaip kabliai priešininkui užkabinti (pvz., raiteliams nuo arklio numesti). Runkos būna 1,8 m ilgio ar ilgesnės.

Runka galima atlikti šias atakas:

• Dūriai kaip paprasta ietimi
• Pjaunantys kirčiai šoniniais smūgiais šoniniais pagrindinio smaigalio ašmenimis
• Priešo ginklų nukreipimas ar nuginklavimas šoninėmis šakomis (skersinius)
• Užkabinimas ir priešo parvertimas, išvedimas iš pusiausvyros, numetimas nuo arklio šoninėmis šakomis.