Bruselas
| |
---|---|
Opisial a a nagnagan
| |
Parbo a nagan: | |
Nagsasabtan: 50°51′N 4°21′E / 50.850°N 4.350°ENagsasabtan: 50°51′N 4°21′E / 50.850°N 4.350°E | |
Pagilian | Belhika |
Nataengan | c. 580 |
Nabangon | 979 |
Rehion | 18 Hunio 1989 |
Munisipalidad | Listaan
|
Gobierno | |
• Ministro-Presidente | Charles Picqué (2004–) |
• Gobernador | Jean Clément (agtigtignay) (2010–) |
• Parl. Presidente | Eric Tomas |
Kalawa | |
• Rehion | 161.38 km2 (62.2 sq mi) |
Kangato | 13 m (43 ft) |
Populasion (1 Enero 2017)[3] | |
• Rehion | 1,191,604 |
• Densidad | 7,025/km2 (16,857/sq mi) |
• Metro | 1,830,000 |
Sona ti oras | UTC+1 (CET) |
• Kalgaw (DST) | UTC+2 (CEST) |
ISO 3166 | BE-BRU |
Website | www.brussels.irisnet.be |
Ti Bruselas (Pranses: Bruxelles, [bʁysɛl] (dengngen); Olandes: Brussel, [ˈbrʏsəl] (dengngen)), opisial a ti Bruselas a Rehion wenno Bruselas-Kapitolio a Rehion[4][5] (Pranses: Région de Bruxelles-Capitale (tulong·pakaammo), Danes: Brussels Hoofdstedelijk Gewest (tulong·pakaammo)), ket isu ti kapitolio ti Belhika ken tide facto a kapitolio ti Kappon ti Europa (KP). Daytoy pay ti kadakkelan nga urbano a lugar idiay Belhika,[6] a mangbukel kadagiti 19 a munisipalidad, a mairaman ti munisipalidad ti Siudad ti Bruselas, nga isu ti de jure a kapitolio ti Belhika, a maipatinayon ti tugaw ti Pranses a Komunidad ti Belhika ken ti Plamenko a Komunidad.[7]
Ti Bruselas ket dimmakkelen manipud ti maika-10 a siglo a pagsammakedan nga ili a binangon babaen ti maysa a kaputotan ni karlomagno iti pagtaengan ti riniwriw nga agtataeng.[8] Ti siudad ket adda ti populasion ti 1.1 a riwriw ken ti metropolitano a lugar ket adda ti populasion ti sumurok a 1.8 a riwriw, a dagitoy dua ket maaramidda a kadakkelan idiay Belhika.[9][10] Manipud idi gibus ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat, ti Bruselas ket isu idin ti kangrunaan a sentro para kadagiti internasional a politika. A nagsangsangaili kadagiti kangrunaan a patakder ti Kappon ti Europa[11] ken dagiti pay kuartel ti NATO (NATO), ti siudad ket nagbalinen a ti poligloto a pagtaengan kadagiti nadumaduma nga internasional nga organisasion, politiko, diplomatiko ken dagiti sibil nga agseserbi.[12]
Ti Bruselas ket opisial a bilingual, a ti Pranses ken Danes ket naisasao iti siudad. Amin a senial ti kalsada, nagnagan ti kalsada, dagiti pakdaar ken kaaduan kadagiti serbisio ket naipakpakita iti dua a pagsasao.[13] Adda met dagiti agtultuloy a panakairteg ti pagsasao, ken dagiti pagsasao a linteg dagiti munisipalidad a mangpalpalikmut ti Bruselas ket banbanag nga adda dagiti adu a kontrobersia idiay Belhika.
Artikulo 3: Ti Belhika ket buklen dagiti tallo a rehion: ti Plamenko a Rehion, ti Balonia a Rehion ken Bruselas a Rehion. Artikulo 4: Ti Belhika ket buklen dagiti uppat a linguistiko a rehion: ti agsasao ti Danes a rehion, ti agsasao ti Pranses a rehion, ti mangisasao ti dua a rehion ti Bruselas-Kapitolio ken ti agsasao ti Aleman a rehion.
Manipud idi 18 Hunio 1989, ti petsa ti immuna a rehional a sapasap a panagbutos, ti Bruselas-Kapitolio a Rehion ket maysa idin a naturay a rehion a maipada kadagiti Plamenko ken Balonia a Rehion.(Amin ket testo malaksid ti maysa a mangipakpakita ti grapiko ti Ingles a nagan a kas ti Brussels-Capital Region.)