Anglis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kitos reikšmės – Anglis (reikšmės).

Anglis (C)
Periodinė grupė	Nemetalas
Atomo numeris	6
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	12,0107(8) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	91 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1086,5 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	(11.3 eV) 1s² 2s² 2p²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	77 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,55 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	-4, +2, +4
Termodinaminės savybės
Tankis	2,26 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	155 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	3825 K
Lydymosi šiluma	20,28 kJ/mol
Virimo temperatūra	5100 K
Garavimo šiluma	715 kJ/mol
Molinis tūris	5,31 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.^[1]

Atomų masė 12,01115. Išorinių elektronų konfigūracija 2s²2p². Oksidacijos laipsnis junginiuose +2, +4, -4. Stabilūs izotopai ¹²C (98,892 %) ir ¹³C (1,108 %). Kosminiai spinduliai dalį atmosferos azoto paverčia radioaktyviu anglies izotopu ¹⁴C (pusėjimo trukmė 5730 metų). Izotopo ¹²C masės ¹ / ₁₂ dalis – cheminių elementų atomų masės vienetas. Anglis sudaro 0,023 % Žemės plutos masės. Organinių junginių pavidalu anglies yra visų organizmų audiniuose, akmens ir rusvosiose anglyse, durpėse, naftoje, gamtinėse dujose. 0,03 % (pagal tūrį) atmosferos sudaro anglies dioksidas CO₂. Anglies yra gamtiniuose metalų karbonatuose (klintyje, kreidoje, marmure, dolomite, magnezite).

1. ↑ Danutė Ona Kimtienė, Arvydas Markuckas. Anglis (lot. Carboneum). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 521-522 psl.