Deklinacija

Astronomijoje deklinacija (žymima dec arba δ) – viena iš dviejų pusiaujinės koordinačių sistemos koordinačių; kita koordinatė yra rektascensija arba valandinis kampas. Deklinacija yra kaip geografinės platumos atitikmuo, projektuojamas į dangaus sferą ir matuojamas laipsniais į šiaurę ir pietus nuo dangaus pusiaujo. Tiktai taškai nutolę į šiaurę nuo dangaus pusiaujo turi teigiamą deklinaciją, o taškai nutolę į pietus – neigiamą deklinaciją.

• Šviesulys, esantis dangaus pusiaujyje turi deklinaciją 0°.
• Šviesulys, esantis dangaus šiaurės ašigalyje turi deklinaciją +90°.
• Šviesulys, esantis dangaus pietų ašigalyje turi deklinaciją −90°.

Ženklas prieš deklinaciją rašomas netgi jei deklinacija yra teigiama. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami deklinacijai nusakyti, bet dažniausiai ji yra atskaitoma laipsniais, kampinėmis minutėmis ir kampinėmis sekundėmis.

Šviesulys, kuris kerta zenitą, turi deklinaciją, lygią stebėtojo geografinei platumai, su šiaurės platumomis naudojant teigiamas deklinacijas. Poliuje esanti žvaigždė turi deklinacijas, artimas +90° arba -90°. Šiaurinėse platumose φ > 0, dangaus šviesuliai, turintys deklinacijas didesnes kaip 90° – φ, yra visada matomos (niekada nenusileidžiančios).

Jeigu kampus matuosime ne pagal dangaus pusiaują, o horizonto atžvilgiu, tie kampai bus vadinami azimutu ir aukščiu virš horizonto.