Gipsas

Gipsas
Savybės
Kategorija	mineralas, sulfatų klasė
Cheminė formulė	hidratuotas kalcio sulfatas (CaSO4·2H2O)
Identifikacija
Spalva	bespalvė, balta, ruda
Kristalo sistema	monoklininė
Skalumas	2 gera (66° ir 114°)
Lūžimai	kriaukliniai, pluoštiniai
Kietumas pagal Moso skalę	1,5–2
Blizgesys	šilkinis-perlamutrinis
Refrakcijos indeksas	1,522
Specifinis tankis	2,31–2,33
Šaltiniai	[1][2][3]

Gipsas – hidratuotas kalcio sulfatas. Paplitęs nuosėdinės kilmės mineralas (evaporitas). Gipso mineralo klodai sudaro to paties pavadinimo uolienų klodus.^[4] Nusėda uždaro tipo vandens telkiniuose, esant karštam klimatui. Taip pat gali susidaryti iš anhidrito, kai sureaguoja su vandeniu.

Gipsas susidaro iš įvairių sūrymų ir priklausomai nuo mechaninių priemaišų būna įvairių spalvų (pilkas, gelsvas, rausvas, rudas, juodas). Bespalvė gipso forma vadinama selenitu. Visiškai bevandenė kalcio sulfato forma vadinama anhidritu. Kaitinamas gipsas tampa hemihidratuotu kalcio sulfatu. Gipsas yra stiklo blizgumo, labai skalus. Kristalai monoklininės struktūros. Kietumas pagal Moso skalę – 1,5–2. Tirpsta vandenyje.^[5] Cheminė gipso formulė – CaSO₄·2H₂O.

1. ↑ Anthony, John W.; Bideaux, Richard A.; Bladh, Kenneth W.; Nichols, Monte C., eds. (2003). „Gypsum“ (PDF). Handbook of Mineralogy. V (Borates, Carbonates, Sulfates). Chantilly, VA, US: Mineralogical Society of America. ISBN 978-0962209703.
2. ↑ Gypsum. Mindat
3. ↑ Klein, Cornelis & Hurlbut, Cornelius S., Jr. (1985), Manual of Mineralogy (20th ed.), John Wiley, p. 352–353, ISBN 978-0-471-80580-9 
4. ↑ Gipsas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
5. ↑ Gipsas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004