Juodkalnija

Juodkalnija juodk. Црна Гора Crna Gora
Vėliava Herbas
Himnas: „O, ryški gegužės aušra“
Juodkalnija žemėlapyje
Valstybinė kalba	juodkalniečių
Sostinė	Podgorica
Didžiausias miestas	Podgorica
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas	Jakov Milatović Milojko Spajić
Plotas  • Iš viso  • % vandens	13 812 km2 (156) 2,6 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	620 739[1] (169) 45 žm./km2 (133)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 4,79[2] mlrd. $ (153) 7 688[2] $ (73)
Valiuta	Euras, (€) (EUR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Paskelbta	Nuo Serbijos ir Juodkalnijos 2006 m. birželio 3 d.
Interneto kodas	.me
Šalies tel. kodas	+382

Juodkalnija (juodk. Црна Гора, Crna Gora – „Juodas kalnas“)^[3][4] – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje, prie Adrijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, šiaurės rytuose – su Serbija, rytuose – su Kosovu, pietryčiuose – su Albanija, šiaurės vakaruose – su Kroatija ir Adrijos jūra. Sostinė ir didžiausias miestas – Podgorica. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – Cetinė.

Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje.^[5][6][7] 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė Balšičių dinastija, o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino Berlyno kongrese 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.

Nuo 1990 m. Juodkalnijoje valdė Demokratinė socialistų partija kartu su mažesnėmis koalicinėmis partijomis. Pasaulio bankas šalį priskiria aukštesnių vidutinių pajamų šalims. Juodkalnija yra JTO, NATO, Pasaulio prekybos organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos ir Centrinės Europos Laisvosios Prekybos sutarties narė. Juodkalnija yra Viduržemio jūros valstybių sąjungos narė įkūrėja. Nuo 2010 m. turi oficialų Europos Sąjungos šalies-kandidatės statusą.^[8] Nuo 2017 m. – NATO narė. Kaip valiutą naudoją eurą, nors formaliai eurozonai nepriklauso.

1. ↑ „Statistical Office of Montenegro – MONSTAT“. www.monstat.org.
2. ↑ ^{2,0 2,1} „Report for Selected Countries and Subjects“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. 2019 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2020-01-28.
3. ↑ „Влада Црне Горе“. Vlada Crne Gore (Montenegrin). Suarchyvuotas originalas 2021-05-14. Nuoroda tikrinta 9 April 2021.
4. ↑ „Vlada Crne Gore“. Влада Црне Горе (Montenegrin). Suarchyvuotas originalas 2021-05-13. Nuoroda tikrinta 9 April 2021.
5. ↑ David Luscombe; Jonathan Riley-Smith (2004). The New Cambridge Medieval History: Volume 4, c. 1024-c. 1198. Cambridge University Press. pp. 266–. ISBN 9780521414111.
6. ↑ Jean W Sedlar (2013). East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500. University of Washington Press. pp. 21–. ISBN 9780295800646.
7. ↑ John Van Antwerp Fine (1983). he early medieval Balkans: a critical survey from the sixth to the late twelfth century. University of Michigan Press. p. 194. ISBN 9780472100255.
8. ↑ Евросоюз одобрили начало переговоров о вступлении Черногории в ЕС