Maliarija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Maliarija (lot. malus aer – „blogas oras“, it. mala aria) – infekcinė liga, kurią sukelia pirmuonys – plazmodijai. Maliarija yra plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maliarija galima užsikrėsti daugiau kaip 100 šalių. 2010 m. užregistruota 216 mln. klinikinių maliarijos atvejų ir nuo šios ligos mirė 655 tūkst. žmonių, daugiausia vaikų Afrikoje^[1]. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkstančių turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Paprastai maliarija siejama su skurdu, tačiau dažnai pati tampa skurdo priežastimi ir ekonominio augimo trukdžiu.

Maliarija – viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų ir sukelia dideles visuomenės sveikatos problemas. Ligą sukelia pirmuonys plazmodijai. Rimčiausias ligos formas sukelia Plasmodium falciparum ir Plasmodium vivax, tačiau žmones gali užkrėsti ir kitos susijusios rūšys (Plasmodium ovale, Plasmodium malariae, ir kartais Plasmodium knowlesi).

Maliarijos užkratą perneša Anopheles genties uodų patelės. Parazitai dauginasi raudonuosiuose kraujo kūneliuose sukeldami anemiją (galvos svaigimas, oro trūkumas, tachikardija ir t. t.), kitus bendruosius, panašius į gripą, simptomus (karščiavimas, drebulys, pykinimas), o blogiausiais atvejais komą ir mirtį. Maliarijos plitimą galima sumažinti prevencinėmis priemonėmis prieš uodų įkandimus: tinkleliais nuo vabzdžių, repelentais, ar net purškiant insekticidus namuose, nusausinant stovinčio vandens telkinius (uodai ten deda kiaušinėlius).

Efektyvios vakcinos nuo maliarijos kol kas nėra. Infekcijos grėsmę galima sumažinti nuolat vartojant profilaktinius vaistus, tačiau žmonėms, gyvenantiems epideminėse teritorijose, tai dažnai yra per brangu. Dauguma suaugusiųjų epideminėse teritorijose turi ilgalaikės infekcijos ligos istoriją ir todėl yra įgiję dalinį atsparumą. Dalinis atsparumas ilgainiui išblėsta ir ilgesnį laiką pagyvenę neepideminėse teritorijose žmonės gali tapti maliarijos aukomis. Maliarija gydoma antimaliariniais vaistais, tokiais kaip chininas ar artemizininas.

1. ↑ World Malaria Report 2011 summary