Back Mitologie Afrikaans Mythologie ALS አፈ፡ታሪክ Amharic Mitolochía AN علم الأساطير Arabic ميثولوجيا ARZ Mitoloxía AST Mifologiya Azerbaijani میتولوژی AZB Мифология Bashkir
Mitologija – mokslas, tiriantis mitų kilmę, esmę, reikšmę kultūrai. Tai yra sisteminis mitų rinkimas, tyrimas ir interpretacija. Savarankiška mokslo šaka susiklostė XIX amžiuje.[1] Mitologija taip pat vadinama tam tikros tautos, kultūros, religinės, socialinės ar etninės grupės mitų visuma.[2]
Mitologija kaip savarankiškas mokslas susiformavo Georges Dumezil dėka. Vienas pagrindinių jos principų tas, jog dieviškasis pasaulis yra žmogiškojo pasaulio lūkesčių, troškimų, santvarkos idealas. Visi žmogiškieji konfliktai, tarpusavio santykiai yra suabsoliutinami dieviškame plane. Mitai, pasakos, legendos ir sakmės neaiškina pasaulio reiškinių kilmės, o sprendžia etikos ir egzistencijos problemas. Taigi, dažnai pasakymas jog „mitas paneigtas“ yra klaidingas, nes tokiu atveju yra paneigiamas tam tikras kultūros idealas, be kurio neįmanomas tolesnis kultūros plėtojimasis.
Kaip sakė vienas žymiausių semiotikos pradininkų A. J. Greimas:
„Mitologija yra bendruomeninės kultūros išraiška, kaip kultūrinis tekstas, jinai gali ir turi būti skaitoma ir išaiškinama ją organizuojančios vidujinės sistemos, o ne iš išorės pasiimtų apriorinių kategorijų pagalba.“
Tai reiškia, jog mitologija yra subtilus žmogui pravartus dalykas, kurio negalima vertinti iš pašalinio požiūrio taško, tarkim fizikas negali interpretuoti mito pagal fizikos dėsnius ir taisykles, kito tikėjimo praktikuotojas negali interpretuoti mito kaip klaidos remdamasis savo dogmomis. Mitai nėra pasakojimai apie išsigalvotus ir fantastinius įvykius bei veikėjus, mitai pasakoja apie konkrečias visuomenėje ir gamtoje kylančias problemas, jose dalyvaujančius charakterius, nurodydami tų problemų sprendimo būdus ar pasekmes. Mitologija yra pravarti ne tik kultūros plėtojimui, bet ir kultūros tyrimui, nes ji atspindi įvairių visuomenės sluoksnių kultūros idealus praeityje.
Mitologijos neįmanoma suvokti iškart su ja susidūrus, nes dažnai mitologijos vaizdinių prasmės būna pamirštos arba pamirštamos. Mitologijai skaityti reikia turėti suvokimą apie joje pateikiamus simbolius, alegorijas, vaizdinių ryšius. Mitologiją galima palyginti su knyga, kurioje esama daug nesuprantamų žodžių. Tą knygą galima perskaityti tik tada, kada turimas tinkamas žodynas.[3]
Senoji mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Tai pirminė religija, pirminis pasaulio suvokimas. Jau ankstyvosios gimininės-gentinės santvarkos laikotarpiu, kuris apima vėlyvąjį paleolitą ir mezolitą, medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis visose gyvenimo srityse buvo susiformavusių mitologinių vaizdinių.
- ↑ Ignas Narbutas. Mitologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Ignas Narbutas. Mitologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Algirdas Julius Greimas. TAUTOS ATMINTIES BEIEŠKANT. Apie dievus ir žmones. Vilnius – Chicago 1990