Pirmasis pasaulinis karas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Pirmasis pasaulinis karas
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Pozicinis karas Vakarų fronte; britų tankas Mark V kerta griovį; Karališkojo laivyno šarvuotlaivis HMS Irresistible skęsta užplaukęs ant minos Dardanelų mūšyje; Vikerso kulkosvaidis; vokiečių biplanai Albatros D.III.
Data 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. (ugnies nutraukimas) Taikos sutartis pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Vieta Europa, Afrika ir Artimieji Rytai (trumpai karas vyko ir Kinijoje ir Ramiojo vandenyno salose) Rezultatas Antantės pergalė; Vokietijos, Rusijos, Osmanų ir Austrijos-Vengrijos imperijų egzistavimo pabaiga; naujų valstybių Europoje ir Artimuosiuose Rytuose įkūrimas; Vokietijos kolonijų perdavimas kitoms jėgoms; Tautų Sąjungos įkūrimas. Priežastis Erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas (birželio 28 d.), po kurio Austrija Serbijos karalystei paskelbė karą (liepos 28 d.) ir Rusija mobilizavosi prieš Austriją-Vengriją (liepos 29).
Konflikto šalys
Antantė Prancūzija Britų imperija  Australija  Kanada Britų Indija Niufaundlandas  Naujoji Zelandija Pietų Afrika Pietų Rodezija  Rusijos imperija (1914–17)  Italija (1915–18)  JAV (1917–18) Serbija Juodkalnija Japonijos imperija  Belgija  Graikija (1917–18) Rumunija (1916–18)  Portugalija (1916–18)  Brazilija (1917–18)	Centrinių valstybių sąjunga  Vokietijos imperija  Austrija-Vengrija  Osmanų imperija  Bulgarija (1915–18)
Vadovai ir kariniai vadai
Jurgis V Nikolajus II Viktoras Emanuelis III Woodrow Wilson Ferdinandas I Rumunas Imperatorius Taišio Albertas I Belgas	Vilhelmas II Pranciškus Juozapas I (1914–16) Karolis I (1916–18)
Nuostoliai
Žuvusių karių: 5 525 000 Sužeistų karių: 12 831 500 Dingusių karių: 4 121 000[1] …smulkiau.	Žuvusių karių: 4 386 000 Sužeistų karių: 8 388 000 Dingusių karių: 3 629 000[1] …smulkiau.

Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. daugiausia Europoje (taip pat Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje), kurio metu mobilizuota buvo 70 mln. karių, iš jų 60 – europiečių.^[2][3] Skaičiuojama, kad karas tiesiogiai pareikalavo 9 mln. kariavusiųjų ir 7 mln. civilių žūčių. Dar tarp 50 ir 100 milijonų buvo nužudyti kelių genocidų metu ar mirė dėl gripo epidemijos 1918-aisiais, kuriam karas buvo lemtingas faktorius.^[4] Karinius nuostolius padidino technologiniai ir pramoniniai pokyčiai bei užsitęsęs pozicinis karas. Tai buvo vienas kruviniausių konfliktų žmonijos istorijoje, sukėlęs didelių politinių pokyčių, tarp kurių – 1917–1923 m. revoliucijos, vykusios daugelyje į karą įsitraukusių šalių. Neišspręsti ginčai ir priešiškumas karinio konflikto pabaigoje lėmė Antrojo pasaulinio karo kilimą 20 m. vėliau.^[5]

Iki 1914 m. Europos jėgos buvo pasidalinusios į dvi koalicijas: Antantę, į kurią įėjo Prancūzija, Rusija ir Britanija, bei Trilypę Sąjungą, kurią sudarė Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija. Trilypė Sąjunga pradžioje buvusi gynybinė, leidusi Italijai neįsivelti į karą 1914 m., o daug sąlygų abiejose sutartyse buvo neformalios ir viena kitai prieštaraujančios. Pavyzdžiui, Italija atnaujino Trilypę sąjungą 1902 m., tačiau slapta susitarė su Prancūzija išlikti neutralia, jei šią užpultų Vokietija.^[6] Karui plėtojantis Antantė priėmė Italiją, Japoniją ir galų gale JAV, taip suformuodama Sąjungininkų stovyklą. Tuo tarpu Osmanų imperija ir Bulgarija prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos bei įkūrė Centrinių valstybių sąjungą.

Tarp 1908 ir 1914 m. Balkanuose vyko destabilizaciniai procesai tiek dėl silpstančios Osmanų imperijos, tiek dėl 1912–1913 m. vykusių Balkanų karų ir varžybų tarp Rusijos bei Austrijos-Vengrijos.^[7] 1914 m. birželio 28 d. Bosnijos serbas jugoslavų nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį erchercogą Pranciškų Ferdinandą, taip sukeldamas Liepos krizę.^[8][9] Liepos 23 d. Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijai, į sąjungas greitai įtraukdama visas didžiąsias Europos galybes bei jų kolonijines imperijas ir konfliktas greitai išplito po pasaulį.

Dabartinis karo pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. ir pakeitė iki tol Tarpukariu vartotą Didžiojo karo terminą.

1. ↑ ^{1,0 1,1} Evans, David. Teach yourself, the First World War, Hodder Arnold, 2004.p.188
2. ↑ Keegan 1998, p. 8.
3. ↑ Bade & Brown 2003, pp. 167–168. sfn error: no target: CITEREFBadeBrown2003 (help)
4. ↑ Williams, Rachel (2014). Dual Threat: The Spanish Influenza and World War I. University of Tennessee Thesis: Trace: Tennessee Research and Creative Exchange. pp. 4–10. Nuoroda tikrinta 10 September 2018.
5. ↑ Willmott 2003, p. 307.
6. ↑ Charles Seymour (1916). The Diplomatic Background of the War. Yale University Press. pp. 35, 147.
7. ↑ Crampton, R.J (1974 m. liepos mėn.). „The Decline of the Concert of Europe in the Balkans, 1913-1914“. The Slavonic and East European Review. 52 (128): 395–398. JSTOR 4206914.
8. ↑ Taylor 1998, pp. 80–93
9. ↑ Djokić 2003, p. 24. sfn error: no target: CITEREFDjokić2003 (help)