Skitai

Didžiosios Stepės tauta: Skitai
Kilmė	indoeuropiečiai
Protėvynė	nežinoma
Laikotarpis	IX – II a. pr. m. e.
Hegemonija	Ponto, Kazachų stepės
Palikuonys	Kimerai, Sakai, Sarmatai

Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys

Skitai – senovės iranėnų tauta,^[1] kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija). Tai – graikiškas jų pavadinimas. Asirai juos vadino iškuza, spėjama, kad senovės civilizacijų šaltiniuose minimi kimerai buvo skitų kilmės.

Skitų kontroliuojamos Skitijos teritorija laikui bėgant keitėsi ir apėmė teritorijas nuo Altajaus regiono, per pietinę Ukrainą iki Dunojaus žemupio, Bulgarijos ir Gruzijos. Azijos (Kazachų stepės) skitai vadinti sakais ir buvo žinomi kinams kaip sai (塞).

1. ↑ Harmatta, János (1996). „The Scythians“. In Herrmann, Joachim [in vokiečių]; Zürcher, Erik (eds.). History of Humanity: From the seventh century B.C. to the seventh century A.D. 3. UNESCO. pp. 181–182. ISBN 923102812X.