Spalva

Matomo šviesos spektro spalvos.

spalva bangos ilgis dažnis
raudona ~ 625–740 nm ~ 480–405 THz
oranžinė ~ 590–625 nm ~ 510–480 THz
geltona ~ 565–590 nm ~ 530–510 THz
žalia ~ 500–565 nm ~ 600–530 THz
žydra ~ 485–500 nm ~ 620–600 THz
mėlyna ~ 440–485 nm ~ 680–620 THz
violetinė ~ 380–440 nm ~ 790–680 THz

Ištisinis spektras

Kompiuterio „spektras“

Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija.[1] Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė – kaip vaivorykštėje.

Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.

  1. Egidijus Norvaišas. Spalva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 333-334 psl.

From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Tubidy