Titikaka

Titikaka
Vieta	Peru,  Bolivija
Plotas	8300 km²
Kranto linijos ilgis	1125 km
Kilmė	tektoninis
Vidutinis gylis	107 m
Didžiausias gylis	281 m
Tūris	896[1] km³
Įteka	Ramisas ir kt.
Išteka	Desagvaderas
Titikaka
Koordinatės	15°45′00″ p. pl. 69°25′00″ v. ilg. / 15.75000°š. pl. 69.41667°r. ilg. / 15.75000; 69.41667
Vikiteka	Titikaka

Titikakos ežeras (isp. Lago Titicaca, keč. Titiqaqa qucha) – ežeras Pietų Amerikoje, Altiplano plokštikalnyje Anduose, Peru ir Bolivijos teritorijose. Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis ežeras (3812 m), kuriame vyksta laivyba.^[2] Be to, tai didžiausias gėlavandenis Pietų Amerikos ežeras, plotas apie 8300 km² (didesnis tik Marakaibo ežeras, kuris yra pusiau lagūna).

Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) 190 km. Vidutinis plotis apie 50 km, didžiausias – 80 km. Vidutinis gylis 140–180 m, didžiausias – 281 m.^[2] Ežero baseino plotas – 7700 km².^[3]

Yra 41 sala, kai kurios iš jų tankiai gyvenamos (didžiausios – Saulės sala, Takilė, Amantanis, Mėnulio sala). Krantai vingiuoti, daug įlankų, pusiasalių. Įteka daugiau kaip 25 upės, išteka Desagvadero upė, nešanti vandenis į Poopo ežerą.

Titikakos apylinkių klimatas atšiaurus, pasižymi dideliais dienos ir nakties temperatūrų skirtumais. Titikakos ežere ir apylinkėse iškrinta 600–700 mm kritulių per metus, 70 % – gruodžio–kovo laikotarpiu.^[3]

Vandens temperatūra Titikakos viduryje 11–12 °C; pakrantėse svyruoja, žiemą (birželį–rugpjūtį) užšąla. Vandens lygis aukščiausias liūčių sezonu (gruodį–kovą).^[2] Ežero vandens lygis palaipsniui krenta – pakrantėse likusios terasos rodo buvusio ežero kranto vietas.^[3]

Vandens rūgštingumas – 7,9–8,6 pH. Deguonies kiekis – 1,83–5,03 mg/l.^[3] Vandens cheminė sudėtis panaši į vandenyno.^[2]

Svarbiausi pakrančių miestai: Punas, Jungujas, Desagvaderas (Peru), Kopakabana, Gvakis (Bolivija). Titikakos pietinėje pakrantėje yra senovės miestas Tiahuanakas. Ežero šiaurės vakarinė dalis priklauso Titikakos rezervatui (plotas 362 km²), vakarinė pakrantė įtraukta į Ramsaro vietovių sąrašą.

Ežeru kursuoja keltas Punas–Gvakis, gabenantis traukinius.

1. ↑ "Data Summary: Lago Titicaca (Lake Titicaca)". International Lake Environment Committee Foundation – ILEC.
2. ↑ ^{2,0 2,1 2,2 2,3} Titicaca. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
3. ↑ ^{3,0 3,1 3,2 3,3} R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.