Varis

Kitos reikšmės – Varis (reikšmės).

Varinės spalvos elementas

Šis straipsnis apie cheminį simbolį. Apie miestą Japonijoje skaitykite straipsnyje Cu (Mijė).

Varis (Cu)
Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	29
Išvaizda	rausvas metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	63,546 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	135 (145) pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	745,5 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ar] 3d9 4s2
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	138 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	1,9 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	+1, +2, rečiau +3
Termodinaminės savybės
Tankis	8,92 g/cm³
Šiluminė talpa	380 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	401 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	1357,6 K
Lydymosi šiluma	13,05 kJ/mol
Virimo temperatūra	2840 K
Garavimo šiluma	300,3 kJ/mol
Molinis tūris	7,11 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	? Å

Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.^[1] Metalas. Normalusis elektrodo potencialas Cu²⁺/Cu + 0,337 V, Cu+/Cu-0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių izotopų ⁶³Cu (69,1 %) ir ⁶⁵Cu (30,9 %).

Varis sudaro 4,7•10^-3% Žemės plutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalu.

Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai. Bronzą mokėta lydyti 2800 pr. m. e. Vidurio Europoje varis pradėtas naudoti vėliau už geležį.

Senovėje vario rūdos buvo gaunamos Kipro saloje, todėl varis buvo vadinamas „cyprium“, o vėliau „cuprium“.^[2][3]

1. ↑ Varis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 690-691 psl.
2. ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 248 p. ISBN 9955-25-108-5.
3. ↑ Įdomūs faktai apie Kiprą Nuoroda tikrinta 2014-07-21